Jei skaitote šį tekstą, tikriausiai jau kurį laiką sukate mintis apie auksą. Galbūt girdėjote, kad kainos kyla. Galbūt draugas pasakojo, kad nusipirko. Galbūt tiesiog jaučiate, kad reikėtų kažką daryti su santaupomis, kurios guli sąskaitoje ir po truputį tirpsta.
Šis tekstas – ne pardavimo kalba ir ne bandymas įtikinti, kad auksas yra stebuklingas sprendimas. Tai bandymas atsakyti į klausimus, kuriuos žmonės užduoda sau, bet retai išgirsta sąžiningus atsakymus.
Nuo kokios sumos prasminga pradėti
Trumpas atsakymas: nuo bet kokios, kurią galite sau leisti prarasti.
Ilgesnis atsakymas sudėtingesnis. Techniškai galite nusipirkti vieną gramą aukso už maždaug 115-120 eurų. Tai mažiau nei daugelio mėnesinė sąskaita už mobilųjį ryšį ir internetą kartu sudėjus. Taigi barjeras įėjimui yra žemas.
Tačiau yra niuansas. Perkant labai mažus kiekius, marža – skirtumas tarp to, kiek mokate, ir kiek metalas vertas biržoje – yra santykinai didelė. Vieno gramo luite ji gali siekti 8-10 procentų. Tai reiškia, kad aukso kaina turi pakilti 10 procentų vien tam, kad išeitumėte į nulį.
Perkant didesnius kiekius – 20, 50, 100 gramų – marža nukrenta iki 2-4 procentų. Todėl jei svarstote rimčiau, efektyviau sukaupti didesnę sumą ir pirkti rečiau, bet daugiau.
Praktinis patarimas: jei turite 500 eurų, kuriuos norite skirti auksui, geriau palaukti, kol turėsite 1000-1500, ir nusipirkti 10-15 gramų luitą arba pusės uncijos monetą, nei pirkti penkis vieno gramo luitus atskirai.
Kokios grąžos realistiškai tikėtis
Čia daugelis tekstų apie auksą pradeda meluoti arba bent jau nutylėti. Todėl būkime atviri.
Per pastaruosius penkerius metus aukso kaina eurais išaugo maždaug 80-90 procentų. Tai įspūdinga. Tačiau tai buvo išskirtinis laikotarpis – pandemija, karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, geopolitinis nestabilumas. Tikėtis, kad tokie tempai tęsis amžinai, būtų naivu.
Istoriškai, žvelgiant į ilgus laikotarpius – 30, 50, 100 metų – auksas vidutiniškai duoda 2-4 procentų realią grąžą per metus. „Reali” reiškia atskaičius infliaciją. Tai reiškia, kad auksas išsaugo perkamąją galią ir šiek tiek prideda viršaus. Ne daugiau.
Palyginimui: akcijų rinkos istoriškai duoda 6-8 procentų realią grąžą per metus. Taigi jei jūsų tikslas – maksimizuoti turtą ilguoju laikotarpiu, akcijos statistiškai yra geresnis pasirinkimas.
Tai kodėl žmonės perka auksą? Todėl, kad jis elgiasi kitaip nei akcijos. Kai akcijos krenta, auksas dažniausiai kyla arba bent jau išlieka stabilus. Tai vadinama diversifikacija – turėti skirtingų turto klasių, kurios nejuda ta pačia kryptimi.
Kiek portfelio skirti auksui
Klasikinė finansų patarėjų rekomendacija: 5-10 procentų. Tai reiškia, kad jei turite 50 000 eurų investicinio turto, auksui galėtumėte skirti 2500-5000 eurų.
Kodėl ne daugiau? Todėl, kad auksas negeneruoja pajamų. Jis nemoka dividendų, palūkanų, nuomos. Jis tiesiog yra. Per augimo laikotarpius tai reiškia, kad praleidžiate galimybes, kurias siūlo kiti aktyvai.
Kodėl ne mažiau? Todėl, kad per mažas kiekis nepadarys juntamo skirtumo. Jei turite 1 procentą portfelio aukse ir jis padvigubėja – jūsų bendras turtas padidėja vos 1 procentu. Tai beveik nepastebima.
5-10 procentų yra balansas: pakankamai, kad pajustumėte naudą krizės metu, bet ne tiek daug, kad nukentėtumėte per augimo laikotarpį.
Luitai ar monetos – ką rinktis pradedančiajam
Jei perkate pirmą kartą ir suma nedidelė – iki 1000-1500 eurų – auksinės monetos dažnai yra geresnis pasirinkimas nei luitai.
Priežastys kelios. Pirma, populiarios investicinės monetos – Krugerrandas, Maple Leaf, Filharmonika – yra universaliai atpažįstamos. Jas galite parduoti bet kurioje Europos šalyje be problemų. Antra, monetos turi standartizuotus svorius – viena uncija, pusė uncijos, ketvirtis uncijos – kas palengvina kainų palyginimą. Trečia, jos tiesiog gražesnės, ir pradedančiajam tai gali būti svarbu psichologiškai.
Kai sumos didėja – virš 5000-10000 eurų – luitai tampa efektyvesni dėl mažesnių maržų. 100 gramų luitas kainuos santykinai mažiau už gramą nei trys vienos uncijos monetos, nors bendras aukso kiekis panašus.
Praktinė strategija daugeliui: pradėti nuo monetų, vėliau pereiti prie luitų arba derinti abu.
Kada pirkti – ar laukti, kol kaina nukris
Tai klausimas, kuris paralyžiuoja daugelį. Auksas dabar brangus – gal vertėtų palaukti korekcijos?
Tiesa ta, kad niekas nežino, kada bus korekcija ir ar ji bus. 2020-aisiais daugelis laukė, kol kaina nukris nuo 1700 dolerių. Dabar ji viršija 3700. Tie, kurie laukė, pralaukė.
Profesionalūs investuotojai šią problemą sprendžia metodu, vadinamu „dollar cost averaging” arba reguliariu investavimu. Vietoj to, kad bandytumėte atspėti geriausią momentą, perkate reguliariai – kas mėnesį, kas ketvirtį – nepriklausomai nuo kainos. Kartais nupirksite brangiau, kartais pigiau. Ilgainiui išsilygins.
Šis metodas ypač tinka investiciniam auksui, nes jis pašalina emocinį spaudimą „nuspėti rinką” – užduotį, kurioje net profesionalai dažniausiai pralaimi.
Ką daryti, jei prireiks pinigų
Skirtingai nei nekilnojamasis turtas, kurį parduoti užtrunka mėnesius, auksą galite parduoti per dieną ar dvi. Lietuvoje veikia kelios įmonės, superkančios tauriuosius metalus – dažniausiai tos pačios, kurios ir parduoda.
Supirkimo kaina paprastai 2-5 procentais žemesnė nei pardavimo. Tai yra pardavėjo marža. Jei pirkote luitą su 3 procentų marža ir parduodate su 3 procentų marža – prarandate maždaug 6 procentus vien dėl pirkimo-pardavimo skirtumo. Todėl auksas nėra instrumentas trumpalaikėms spekuliacijoms.
Svarbu: sertifikuotus luitus ir monetas iš pripažintų gamintojų parduoti lengva. Neaiškios kilmės auksą, senas monetas be dokumentų, juvelyrinius dirbinius – sunkiau ir už mažesnę kainą.
Mokesčiai – trumpai
Geros naujienos: investicinis auksas – 999,9 prabos luitai ir tam tikros investicinės monetos – Europos Sąjungoje neapmokestinamas PVM. Mokate tik metalo kainą ir pardavėjo maržą.
Pardavimo mokesčiai: jei laikėte auksą ilgiau nei metus ir parduodate su pelnu, Lietuvoje šis pelnas paprastai neapmokestinamas kaip turto pardavimo pajamos. Tačiau mokesčių taisyklės keičiasi, todėl konkrečiai situacijai verta pasitarti su specialistu.
Ar tai man
Auksas tinka žmonėms, kurie nori diversifikuoti portfelį ir turėti dalį turto fizine forma. Auksas tinka tiems, kurie galvoja ilgalaikiškai – metais ir dešimtmečiais, ne mėnesiais. Auksas tinka tiems, kurie vertina ramybę labiau nei maksimalią grąžą.
Auksas netinka tiems, kurie nori greitai uždirbti. Auksas netinka tiems, kurie negali sau leisti „užrakinti” pinigų keliems metams. Auksas netinka tiems, kuriems rūpi tik aukščiausia įmanoma grąža.
Nėra teisingo ar neteisingo atsakymo. Yra tik jūsų situacija, jūsų tikslai ir jūsų pasirinkimas. Svarbiausia – kad tas pasirinkimas būtų paremtas informacija, ne mitais ar baime.
Praktinis pirmas žingsnis
Jei nusprendėte, kad norite išbandyti – pradėkite nuo mažo. Nusipirkite vieną ketvirčio uncijos monetą arba 10 gramų luitą. Pažiūrėkite, kaip jaučiatės ją laikydami. Stebėkite kainą kelis mėnesius. Pamatykite, ar tai jums.
Jei po pusmečio ar metų suprasite, kad tai ne jūsų – parduosite su nedideliu nuostoliu arba nedideliu pelnu. Pamoka kainuos keliasdešimt eurų. Tai nedidelė kaina už patirtį.
Jei suprasite, kad tai jums tinka – turėsite pagrindą, ant kurio galėsite statytis toliau. Žingsnis po žingsnio, be skubėjimo, be spaudimo.
Auksas niekur nebėga. Jis laukė tūkstančius metų. Palauks ir jūsų.