Kelionė, ilgai lauktas ir kruopščiai suplanuotas nuotykis, prasidėjo sėkmingai. Nors skrydis buvo atidėtas valandą, grupė nepasidavė ir sugebėjo užlaikyti autobuso į Milaną. Pasiekus Milaną, jie greitai persikėlė iš metro į metro ir spėjo į autobusą, leisiantis į Šamoni.
Kelionė truko keturias valandas, po to jie atsidūrė Prancūzijoje.
Antroji diena
Vidurnaktį pasiekę Šamoni, komanda praleido rytą ieškodama dujų. Jiems reikėjo 6.6 kg balionėlių. Pasipildę atsargomis ir papusryčiavę, jie pradėjo žygį į kalnus.
Kelionė prasidėjo stačiai, kylant 850 m per 4.5 valandos. Takas buvo populiarus. Išgirsti sveikinimai „Bonžur“ nuteikė puikiai. Nakvynės vietą jie pasiekė apie 19:15. Nešdami sunkius 34 kg kuprines, nuotaika buvo gera, oras patenkintas, o dieną užbaigė su pirmomis pūslėmis. Rytoj jų laukė Ferrata ant ledyno.
Trečioji diena
Trečioji diena buvo sunki. Komanda nusileido 200 metrų Ferrata, po to ledynu pakilo 1005 metrus. Jie įveikė daug plyšių, kas užtruko ilgiau nei planavo. Teko stengtis pasiekti tikslo, nes ant snieguoto šlaito miegoti buvo neišeina. Dėl lietaus šlaitai tapo šlapesni.
Nuotaikos: Nepaisant sunkumų, komanda neprarado entuziazmo.
Rytojaus planas: Poilsio diena.
Simonas Naudžius pastebėjo, jog ledynas gerokai pasikeitė per keturis metus.
Poilsio diena
Ši diena skirta atsipalaidavimui ir poilsiui. Grupė lengvai keliavo be kuprinių, tyrinėdami vaizdingas vietas. Jie valgė skanų troškinį, džiaugėsi vaizdais ir ilsėjosi po ledyno šerbetą. Rytoj planuojama kilti iki Col du Midi ~3200m.
Ketvirtoji diena žygyje
Ši diena buvo fiziškai viena sunkiausių žygio dienų. Keliavimas prasidėjo ryte, kylant link Col du Midi. Per pirmus 3,5 km grupė sukilti 717 m. Paskutiniai 60 m buvo ypač sudėtingi, nes sniegas smingo iki kelių. Bendras atstumas įveiktas per 5,5 valandos.
Kiek aukščiau, stovyklavietė pasitiko juos 3416 m aukštyje. Po sunkios dienos turėjo galimybę atsipalaiduoti, žaisti kortomis ir mėgautis vakariene.
Dėl prognozuojamų prastų orų, buvo nuspręsta rytoj pradėti ankstyvą šturmą. Keliautojai planuoja, kad 6 valandą ryto pradės pakilimą iki Mont Blanc du Tacul. Rytoj jie nakvos virš 4000 m aukštyje, kas žada tapti įsimintina patirtimi.
Keliu buvo matoma gelbėjimo operacija nedėkingiems keliautojams. Laimei, visi buvo sveiki. Anksčiau Simono Naudžiaus grupė 2017 metais šiame regione sustojo dėl blogų oro sąlygų, tačiau šį kartą geresnė planavimas ir tinkamos oro sąlygos leido jiems judėti toliau.
Penktoji diena žygyje
Rytas prasidėjo anksti, pusę 5. Stovyklavietė buvo užšalusi, todėl greitai papusryčiavo ir pasiruošė kelionei. Šlaitas kilo 600-700 metrų aukštyn, tačiau gerai praminti takai palengvino kopimą. Dėl prastų orų anksčiau, šios savaitės saulės spinduliai suteikė daugeliui motyvacijos.
Žygio detalės:
- Kopimo laikas: 4-5 valandos
- Aukščiausia taško vertė: Mont Blanc du Tacul, 4228 m
- Stovyklavietė: 4 km aukštyje
Pokalbiai su gidais sukėlė gerą nuotaiką, kai atskleidė, kur keliauja. Dauguma žmonių naudojo keltuvus, todėl pasijuto, kad jie gali pasiekti daugiau.
Vakarą praleido poilsio zonoje, kad atsigautų ir apsiprasto su aukščiu. Daugeliui prasidėjo galvos skausmai, tačiau tai buvo tik laikina problema, nes rytoj jie vėl kelsis į viršų.
Šeštoji diena
Rytą pradėjo 4 valandą. Ant kalno jau matėsi lipančiųjų žiburėliai. Greitai susiruošę ir pavalgę, jie išjudėjo link pirmojo kalno – Mont Maudit, esančio šalia Mont Blanc. Mont Maudit šlaitas pasitiko juos lengvu vėjeliu, kuris kėlė iš kojų ir užpustė takus. Debesys sumažino matomumą iki 10–20 metrų.
Pasitarę su besileidžiančiais, jie nusprendė tęsti šturmą, nes takas gerai matomas. Įveikus Mont Maudit, grupė patraukė link Mont Blanc. Likus dviem ar trims šimtams metrų iki viršūnės, oras prasigiedrijo, atskleidęs nuostabų vaizdą. Laimei, jie nusprendė tęsti šturmą.
Per 6 valandas sunkaus lipimo, sniego veido skutimo ir nuolatinių sustojimų atsikvėpti, jie pasiekė viršūnę – 4810 m aukštyje. Daugiau nei 4 km į viršų, nešantis per 30 kg kuprines. Laukė antra naktis 4100 m aukštyje.
Kitą dieną jie leisis iki col du midi ir į Šamoni. Ši diena buvo viena iš labiausiai jėgų pareikalavusių. Užkilę gal kilometrą ir nusileidę pusantro, jie pradėjo jausti aukštį. Sunkiau kvėpuoti ir greičiau pavargti virš 4000 m buvo itin sunku.
Galvoje spaudė, o apmokėtame miegmaišyje net apsiversti tapo darbu. Kiekvienas žingsnis reikalavo pastangų, tačiau tai viskas buvo verta.
Šaltinis: https://apiekalnus.lt/.
