Vieną mėnesį menstruacijos prasideda anksčiau, kitą vėluoja. Naktį darosi karšta, nors kambaryje vėsu, miegas nutrūksta trečią valandą, o ryte sunku prisiminti paprastą žodį. Moteris gali pagalvoti, kad ją tiesiog išvargino darbas, stresas ar šeimos rūpesčiai. Kartais tai būna perimenopauzė.
Tai laikotarpis prieš menopauzę, kai kiaušidžių gaminamų hormonų kiekis pradeda svyruoti. Jis gali prasidėti ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje ir tęstis kelerius metus. Menopauzė nustatoma tuomet, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių, jei tam nėra kitos priežasties. Pats procesas nėra liga, tačiau jo metu atsirandantys simptomai gali stipriai paveikti darbą, santykius, miegą ir pasitikėjimą savo kūnu.
Kūnas keičiasi, nors iš išorės viskas atrodo kaip visada
Dažniausias ankstyvas ženklas yra menstruacijų ciklo pasikeitimas. Ciklas gali sutrumpėti, pailgėti, kraujavimas tapti gausesnis arba silpnesnis. Kartais menstruacijos praleidžiamos, o po kelių savaičių vėl grįžta.
Hormonų svyravimai gali būti jaučiami ir visai kitur. NHS nurodo, kad perimenopauzės metu gali pasireikšti karščio pylimas, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikos pokyčiai, nerimas, atminties ar dėmesio sunkumai, sąnarių skausmai, makšties sausumas bei sumažėjęs lytinis potraukis. Ne kiekviena moteris patiria visus požymius, o jų stiprumas labai skiriasi.
Dažnai vargina ne vienas ryškus simptomas, o keli nedideli pokyčiai, kurie susideda į nuolatinį nuovargį. Prastas miegas mažina kantrybę, karščio pylimas trukdo susikaupti, o neprognozuojamas ciklas verčia nuolat planuoti atsarginius variantus. Nenuostabu, kad dalis moterų kurį laiką nesupranta, kas vyksta.
Ne kiekvieną pokytį reikia nurašyti hormonams
Sulaukus 40-ies lengva viską pavadinti perimenopauze, tačiau nuovargis, svorio pokyčiai ir prastas miegas gali turėti kitų priežasčių. Panašius simptomus sukelia geležies stoka, skydliaukės veiklos sutrikimai, miego apnėja, depresija ar vartojami vaistai.
Kreiptis į gydytoją verta, kai simptomai trukdo kasdienybei arba kelia nerimą. Konsultacijos nereikėtų atidėti, jei kraujavimas tapo labai gausus, tęsiasi neįprastai ilgai, prasideda po lytinių santykių ar pasirodo jau praėjus 12 mėnesių be menstruacijų. Kraujavimo pokyčius artėjant menopauzei rekomenduojama aptarti su gydytoju, nes kartais juos lemia ne hormonų svyravimai.
Per vizitą naudinga papasakoti:
- kaip pasikeitė menstruacijų ciklas;
- kada prasidėjo miego ar nuotaikos sunkumai;
- ar pasireiškia karščio pylimas ir naktinis prakaitavimas;
- kokius vaistus bei papildus vartojate;
- kaip simptomai veikia darbą, santykius ir lytinį gyvenimą.
Tokie užrašai dažnai vertingesni už bandymą prisiminti viską gydytojo kabinete.
Vienas hormonų tyrimas ne visada duoda aiškų atsakymą
Perimenopauzės metu hormonų kiekis gali smarkiai svyruoti net per vieną menstruacijų ciklą. Dėl to vienkartinis FSH ar estrogeno tyrimas ne visuomet parodo visą situaciją. Moterims, kurios yra įprasto perimenopauzės amžiaus ir turi būdingų simptomų, diagnozė dažnai remiasi amžiumi, ciklo pokyčiais bei savijauta.
Tyrimai gali būti skiriami, jei gydytojas įtaria kitą būklę, simptomai prasidėjo neįprastai anksti arba menstruacijų pokyčiai nėra tipiški. Šioje vietoje verta vengti brangių hormoninių paketų vien dėl smalsumo. Didesnis skaičių kiekis nebūtinai suteiks aiškesnį atsakymą.
Kentėti tyliai nėra privaloma
Kai simptomai lengvi, savijautą gali palaikyti reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, mažesnis alkoholio kiekis, subalansuota mityba ir vėsesnis miegamasis. Jėgos pratimai padeda saugoti raumenų masę ir kaulų būklę, o fizinis aktyvumas gali teigiamai veikti nuotaiką bei miegą.
Jei to nepakanka, gydytojas gali aptarti menopauzinę hormonų terapiją ar nehormoninius gydymo būdus. Pasirinkimas priklauso nuo simptomų, sveikatos istorijos, vartojamų vaistų ir asmeninių poreikių. Hormonų terapija tinka ne kiekvienai moteriai, todėl jos nauda bei rizika vertinama individualiai.
Perimenopauzė po 40-ies nėra ženklas, kad jaunystė staiga baigėsi. Tai kūno etapas, kuriam verta skirti tiek pat dėmesio, kiek skiriame nėštumui ar atsistatymui po gimdymo. Kai moteris žino, kas vyksta, ji gali nustoti kaltinti save dėl nuovargio, užmaršumo ar pasikeitusio kūno ir anksčiau pasirūpinti savijauta.