Pirmoji valanda po dantų rovimo dažnai atrodo lengvesnė nei tikėtasi. Galvos neskauda, kraujo mažai, o burnoje jaučiasi tik lengvas spaudimas. Tačiau dažniausiai tai laikina ramybė. Kai tik baigiasi nuskausminimo poveikis – prasideda tikrasis gijimo etapas. Tada ir pasirodo svarbiausia: nepanikuoti, žinoti, ko tikėtis, ir reaguoti taip, kad kūnas spėtų susitvarkyti pats.
Kai kraujas nustoja bėgti, prasideda gijimas
Po rovimo burnoje turi susiformuoti kraujo krešulys – jis tampa tarsi biologiniu tvarsčiu. Štai kodėl gydytojai paprašo neskalauti burnos, nesiburti dantų, neliesti žaizdos liežuviu. Jei krešulys pasišalina per anksti, vietoje gijimo atsiranda atvira žaizda, vadinama sausuoju alveolitu. Ir tada jau ne šiaip skauda – tada skauda iki ausų.
Daugumai žmonių pirmos dvi paros būna jautriausios. Vieni jaučia pulsuojantį diskomfortą, kiti – tarsi tvinkčiojimą. Visa tai – normalu, kol skausmas kasdien silpsta. Bet jei trečią ar ketvirtą dieną pradeda stiprėti, metas kreiptis atgal į gydytoją.
Ką galima valgyti ir gerti, kad nepridarytum sau bėdos
Pirmą dieną po rovimo iš esmės reikėtų pamiršti viską, kas kietesnė už varškę. Karšta sriuba ar ledų porcija – puikus pasirinkimas. Tuo tarpu traškučiai, skrudinta duona ar sėklos gali tapti tikru išbandymu ne tik burnai, bet ir kantrybei.
Reikia vengti:
- karštų gėrimų – jie plečia kraujagysles ir gali vėl sukelti kraujavimą
- šiaudelio – siurbimas kelia spaudimą burnoje ir gali išplėšti kraujo krešulį
- alkoholio – jis trikdo kraujo krešėjimą ir stabdo gijimą
- rūkymo – net vienas dūmas gali atverti žaizdą
Nors gali atrodyti, kad nieko nevalgant žaizda užgis greičiau – išties organizmui reikia jėgų. Maistas turi būti minkštas, švelnus ir neryškus – tiek skoniu, tiek temperatūra.
Skausmas nėra priešas, bet signalas
Ne visi dantų rovimo atvejai vienodi. Kartais tenka šalinti protinius dantis, kartais – skilusius, giliai esančius. Tokie atvejai sukelia daugiau diskomforto, dažniau reikia antibiotikų ar papildomos priežiūros. Gydytojai dažnai išrašo nuskausminamuosius – jų reikia ne kentėti, o vartoti atsakingai, prieš prasidedant stipresniam skausmui.
Vienas iš dažnų klausimų – ar galima sportuoti po rovimo? Geriau luktelėti bent 2–3 dienas. Sportas kelia kraujospūdį, o tai gali sukelti pakartotinį kraujavimą arba lėtesnį gijimą. Kūnas dabar dirba – leisk jam tai daryti ramiai.
Asmeninė istorija: kai viena klaida kainavo savaitę skausmo
Justina, 32 metų mokytoja, prisimena savo patirtį: „Po rovimo galvojau, kad viskas gerai. Vakare pavalgiau karštos sriubos, o po valandos – vėl bėgo kraujas. Atsiguliau miegoti, bet ryte jau buvo kitaip – žaizda atvira, skausmas plito į žandikaulį. Teko grįžti į kliniką, ir tada išgirdau apie sausąją alveolę.“
Jos patirtis nėra išimtis – daugelis žmonių klaidingai mano, kad dantų rovimas baigiasi vos palikus kliniką. Iš tiesų – tai tik pradžia. Tinkama priežiūra, poilsis ir šiek tiek kantrybės – štai kas lemia, ar savaitė po rovimo taps kančia, ar tik trumpu epizodu.
Gijimas reikalauja mažiau nei manome – bet svarbiausia daryti mažiau neteisingų veiksmų. Po dantų rovimo – mažiau kalbėti, mažiau skubėti, daugiau klausytis savo kūno. Ir net jei norisi kuo greičiau grįžti į kasdienybę, verta duoti sau laiko. Nes ramus gijimas – tai investicija į tai, kad daugiau niekada netektų kentėti dėl vienos mažos žaizdos.