Vaikai daug stipriau reaguoja į aplinką nei dažnai atrodo suaugusiems. Per garsus triukšmas, ryškios šviesos, skubėjimas ar nuolatinis ekranų mirgėjimas juos išvargina greičiau, todėl vis daugiau tėvų pradeda ieškoti veiklų kurios padėtų vaikui nusiraminti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Dėl šios priežasties sensorinės priemonės dabar matomos beveik kiekviename darželyje, vaikų kambaryje ar ugdymo erdvėje. Pedagogai sako labai paprastai – vaikas daug geriau mokosi tada, kai jo pojūčiai gauna aiškią, ramią ir kontroliuojamą stimuliaciją. Kai vaikas gali liesti, spausti, dėlioti ar stebėti spalvas, jo dėmesys natūraliai susikoncentruoja į vieną veiklą. Tokiose situacijose sumažėja blaškymasis, o emocijos tampa stabilesnės.
Daugelis tėvų pirmą kartą tai pastebi labai paprastoje situacijoje. Vaikas būna pavargęs, irzlus, nenori klausyti ar greitai supyksta. Tačiau vos gavęs sensorinį žaislą, kinetinį smėlį ar šviečiančią priemonę, pradeda ramiau kvėpuoti ir susitelkia į veiksmą. Tokiose veiklose atsiranda monotonija kuri vaikams dažnai veikia raminančiai. Specialistai pastebi, kad sensorinės priemonės padeda vaikui geriau reguliuoti emocijas nes dėmesys nukreipiamas į pojūtį, judesį ar pasikartojantį veiksmą. Vaikas pradeda mažiau reaguoti į pašalinius dirgiklius ir ilgiau išlaiko susidomėjimą viena veikla.
Kodėl vaikai taip stipriai įsitraukia į sensorines veiklas
Mažiems vaikams labai svarbus fizinis patyrimas. Jie mokosi rankomis, akimis ir judesiu. Dėl to veiklos kuriose galima spausti, pilti, berti ar dėlioti sukuria daug stipresnį įsitraukimą nei paprastas žiūrėjimas ar klausymas. Pedagogai dažnai pasakoja, kad aktyvūs vaikai kurie sunkiai išsėdi vietoje, su sensorinėmis priemonėmis gali ramiai veikti net keliasdešimt minučių. Tai daug ką pasako apie tokių veiklų poveikį.
Įdomu ir tai, kad sensorinės veiklos dažnai padeda vaikams kurie sunkiau išreiškia emocijas žodžiais. Kai vaikas nerimauja ar jaučia įtampą, jis ne visada moka apie tai pasakyti. Tačiau rankose laikydamas minkštą kamuoliuką ar žaisdamas su sensoriniu paviršiumi jis pradeda po truputį nusiraminti. Kai kurie pedagogai sako, kad po tokių veiklų vaikai tampa atviresni pokalbiams ir lengviau įsitraukia į bendras užduotis grupėje.
Dėmesio koncentracija formuojasi per paprastas kasdienes veiklas
Tėvai dažnai tikisi greito rezultato. Jie nori, kad vaikas greitai pradėtų ilgiau susikaupti, ramiau reaguotų į emocijas ar lengviau atliktų užduotis. Vis dėlto dėmesio koncentracija formuojasi palaipsniui. Sensorinės priemonės čia padeda tuo, kad vaikas natūraliai mokosi išbūti vienoje veikloje ilgiau. Jis stebi spalvas, lygina tekstūras, kartoja judesius ir nepastebimai treniruoja dėmesį.
Viename darželyje auklėtoja pasakojo apie berniuką kuris nuolat lakstydavo po grupę ir greitai prarasdavo susidomėjimą bet kokia veikla. Po kelių savaičių naudojant sensorines priemones situacija pradėjo keistis. Vaikas ilgiau dėliodavo detales, ramiau sėdėdavo bendrų veiklų metu ir net pats pradėjo ieškoti ramesnių žaidimų. Tokie pokyčiai dažnai neatsiranda per vieną dieną, tačiau nuoseklios veiklos vaikams duoda labai daug.
Svarbu ir tai, kad vaikui nereikia brangių ar sudėtingų priemonių. Kartais didžiausią susidomėjimą sukelia paprasti dalykai – spalvoti ryžiai, minkštas plastilinas, sensoriniai maišeliai ar vandens žaidimai. Vaikui svarbiausia pats pojūtis ir galimybė veikti savarankiškai.
Emocinis saugumas vaikams tampa vis svarbesnis
Pedagogai dabar daug dažniau kalba apie emocinę vaikų būseną. Vaikai pavargsta nuo greitai besikeičiančio turinio, ekranų ir triukšmo. Dėl to ramios veiklos tampa daug vertingesnės nei anksčiau. Sensorinės priemonės leidžia vaikui trumpam atsitraukti nuo intensyvios aplinkos ir susikoncentruoti į paprastą veiksmą. Tokiose situacijose atsiranda saugumo jausmas kuris labai svarbus emociniam stabilumui.
Tėvai kurie pradeda dažniau naudoti sensorines veiklas namuose dažnai pastebi vieną dalyką – vaikai tampa ramesni vakarais. Mažiau pykčio protrūkių, mažiau dirglumo ir daugiau savarankiško užsiėmimo. Dėl šios priežasties sensorinės priemonės dabar vertinamos ne kaip trumpalaikė mada, o kaip naudinga pagalba vaikų kasdienybėje. Kartais net labai paprasta veikla gali sukurti daug daugiau ramybės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.